<p><b>KONKURSINIS PROJEKTAS</b></p>
plotas 350 m2
Pagrindinė interjero koncepcijos idėja- susieti istorinį vietovardžio kontekstą , pastatų komplekso architektūrą bei sukurti erdvę, toliaregiškai ir su inovatyviu požiūriu nukreiptą į ateitį.
Ryšys su Hermanu Minkovskiu. Kadangi kompleksas vadinamas „Hermanu“ (Hermano Minkovskio vardu) mums buvo svarbu įamžinti šios asmenybės darbo pėdsakus interjero erdvėje. Hermanas Minkovskis, žinomas kaip reliatyvumo teorijos pradininkas, siejamas su laiko ir erdvės vienybės tyrinėjimu. Šią jo nagrinėjamą LAIKO sampratos temą stengėmės pratęsti ir išreikšti interjere. Pagrindinėje erdvėje zonas suskirstėme pagal skirtingą laiko suvokimą- nuo lėčiausios iki greičiausios. Taip gimė „laiko salų“ idėja, kuriose žmonės gali skirtingu būdu patirti laiką- nuo skubėjimo iki visiško sulėtėjimo.
H.Minkovskio darbai paskatino interjere naudoti tokias medžiagas kaip -nerūdijantis plienas ar chromuotas metalas, kurios, mūsų požiūriu, atspindi inovacijų, fizikos mokslų tendencijų ar net gi kosmoso temas, bet tuo pačiu atspindi ilgaamžiškumą.
Ryšys su komplekso architektūra. Kuriant interjerą siekėme vientisumo su visa „Hermano“ komplekso architektūra. Susipažinę su R.Paleko studijos projektu, siekėme architektūrinį monumentalumą, minimalistines formas bei fasadų ritmiką perkelti ir į vidų. Tokiu būdu minimalizuoti atskirtį tarp išorės ir vidaus bei sukurti kompleksui ilgaamžiškumo bei vientisumo formą.
Interjere palikome vietos netikėtiems meno kūriniams, objektams, kurie architektų užmanyti komplekso išorėje- didelio gabarito skulptūros atsiradimui ar daiktų-kaip interjero objektų eksponavimui.
Erdvės ir funkcijos analizė. Erdvės, kuriose numatomas funkcijų keitimas, iš esmės turi tris pagrindines nekintamas plokštumas- lubas, grindis ir sienas. Mūsų pagrindinis erdvės akcentas yra lubos. Lubos šiame projekte yra santykinai nedidelio aukščio lyginant su patalpos plotu. Todėl siekėme luboms suteikti papildomo šviesos ir erdvės įspūdžio. Lubas projektavome kesonų ritmikos principu, konstrukcijoje paslėpdami būtinus komunikacijos vamzdynus ir tuo pačiu suprojektuodami įgilintą šviesos šaltinį, suteikiantį dienos šviesos įspūdį ir papildomą vizualinį aukštį. Lubos, mūsų manymu, šiame projekte būtų vienas stabiliausių interjero elementų, pratęsiantis architektūros koncepciją ir suteikiantis papildomos šviesos bei erdvės nepriklausomai nuo pasikeitusios patalpos funkcijos ar zonavimo.
Zonos projekte atsirado pagal srautų analizę (žr. „schemos“). Išgryninus pagrindinius srautus ir funkcinius ryšius, suformavome atskiras tempo zonas, kurias pavadinome anksčiau minėtomis „laiko salomis“. „Laiko salos“ skiriasi ne tik laiko pojūčiu, kai vienose labiau skubama, kitose- priešingai sulėtėjama, bet taip pat ir baldų ergonomika. Trumpiausioje laiko atžvilgiu saloje „Laukimo zonoje“ baldai suformuoti trumpam prisėdimui, tuo tarpu ilgiausiai laiką patirti norinčioje saloje baldai amorfiniai, poilsiniai, komfortiški. Proporcingai praleidžiamam laikui salose skiriasi ir baldų aukščiai- nuo 90cm stalviršių iki 45cm poilsio baldų. Taip lyg savaime kviečiame lankytojus patirti laiką skirtingai.
Medžiagiškumas.Pagrindinės interjere naudotos medžiagos grynos- medis, betonas, nerūdijantis plienas, plytos, stiklas. Tai mūsų žvilgsnis į ateitį ir neabejotiną interjero stabilumą. Lubas, kaip pagrindinį akcentinį elementą, pasirinkome medines. Ši plokštuma interjere tarnauja kaip atsvara šaltoms medžiagoms- plienui, betonui. Pagrindinės holo sienos, tarp kurių įsispraudusi laiptinė, formuoja du monolitinius tūrius. Siekėme jiems sukurti tiek spalvinio, tiek tekstūros charakterio, todėl pasirinkome molines plytas. Šie du tūriai atspindi interjero stabilumą ir įžeminimą. Grindims naudojome betoną, kuriame grafiškai pažymėjome „laiko salų“ kontūrus ir ribas.Likusioms sienoms- kavinei ir liftų holui- pasirinkome inovatyvią, šaltą, bet tuo pačiu neutralumo poziciją užimančią nerūdijančio plieno medžiagą. Šaltų ir šiltų medžiagų dermė interjere proporcinga. Tokį patį balansą siekėme sukurti ir interjero baldais bei elementais.
Interjero elementai. Mums svarbu, kad kuriamoje erdvėje tarsi galerijoje ar inovacijų centre atsiratų vietos tokiems objektams kaip skulptūros, meno kūriniai, interjero objektai ar inovatyvios vandens/laiko/ tėkmę užpildančios sienos. Todėl nuo įėjimo, laukimo saloje, numatėme didelio gabarito skulptūrą, kuri būtų lauko idėjos tęsinys. Tokių objektų interjere galėtų rastis ir daugiau- nerūdijančio plieno sienoje atsirandantis meno objektas, įtraukiantis lyg juodoji skylė ar amorfinis baldas, levituojantis poilsio saloje.Šoninėse sienose suprojektavome inovatyvias vandens tėkmės sienas ant betono apdailos, į kurias galima esant poreikiui projektuoti norimą informaciją. Tačiau sąmoningai nukreipėme jas šonu, kad interjere būtų kuo mažiau estetinio triukšmo. Tą patį padarėme su pašto dėžutėmis, kurias perkelėme į erdvę šalia liftų- taip išsaugant pagrindinio tūrio vientisumą, o liftų erdvei suteikiant papildomą funkciją ir srautų reguliavimą.
„Hermano“ simboliką paslėpėme baldų formose, kuriose nežymiai išryškėja „H“ raidė. Bendro pobūdžio informacija talpinama tos pačios medžiagos kaip ir pati siena- nerūdijančio plieno tekstai ant nerūdijančio plieno plokštumų, plytų sienose esantis žymėjimas iš plytų bareljefiškumo.